nuogalūnė

núogalūnė (dk.) sf. (1), nū́galūnė (ž.) (1) Krž, Up galas, pražūtis: Ko čia landai, a nū́galūnės ieškai?! Ll. Įeinu į staldą – nū́galūnės: visas vištas šeškas išpjovęs! Pgr. Toks darbas – tikra nū́galūnė Skdv. Nū́galūnę padarė jis, t. y. išalatavojo, pragėrė iki galui vis, ką turėjo J.